Nuotolinis darbas tampa vis dažniau sutinkamas reiškinys

Nuotolinio darbo modelis ateityje vis populiarės. Tai taps pagrindu veikloms užduotims, kurias įmanoma vykdyti tokiu būdu. Daliai įmonių ir darbuotojų tai jau įprasta praktika, kitiems – tai visiškai nauja darbo forma, su kuria susiduriama pirmą kartą.

Net ir prieš šių metų pavasario įvykius matėme pokyčių ženklus darbo, kuris pririša prie darbo vietos ir laiko link labiau savarankiško ir įvairiapusio darbo. Ši nauja darbo praktika pabrėžia savikontrolę, saviugdą, skatina tinklo kūrimą, veikimą ir produktyvumą, laiko valdymą ir savikontrolę.

Nuotolinis darbas meta iššūkį įprastoms darbo valandoms bei skatina atsižvelgti į asmeninius žmogaus poreikius.

Kadangi nuotolinis ir įvairiapusiškesnis darbas tampa vis dažniau pasitaikanti praktika, tikėtina, kad tradicinės darbo valandos, kaipo koncepcija, taip pat keisis. Pasikeitimas gali būti ilgesnės darbo valandos – rezultate ir ilgesnė darbo diena. Tačiau dirbant kasdien ilgiau – darbo dienų skaičius savaitėje gali sumažėti.

„Nemaža dalis žmonių jau reiškia poreikį dirbti pagal savo individualias darbo valandas, kurios labiausiai jiems tinka – netgi pamaininiuose darbuose – kas taip pat kuria naujas galimybes ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir visuomenėje“, sako ISKU interjero dizainerė Minna Uussilta.

Darbo valandų lankstumas, įvairiapusis darbas palengvina ir šeimos rutiną vaikų atžvilgiu, pavyzdžiui, kai diena ar savaitė gali būti koreguojama atitinkamai pagal šeimos narių kasdienį gyvenimą. Darbas namuose įgalina labiau atsižvelgti į žmonių individualius poreikius ir dienos ritmą. Aštuonių valandų darbo diena prasidedanti nuo pat 8 valandos ryto tinka kai kuriems darbuotojams. Tačiau kartais darbo dienos paskirstymas į dvi dalis duoda geresnius rezultatus. Tokiu būdu galima pasidaryti kelių valandų pertrauką dienos eigoje, kurios metu galima nueiti į sporto salę, apsipirkti ar susitvarkyti kitus asmeninius reikalus, kai tuo tarpu galbūt kūrybiniam darbui reikia vakarinės ramybės.